In Corpore

Norime paraginti ir priminti, kad:

Gruodžio 1 – pasaulinė AIDS diena. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras kviečia visus

2009 gruodžio 1 - 8 dienomis nemokamai ir anonimiškai pasitikrinti nuo ŽIV.

Esate laukiami Vytenio g. 59/37, Vilniuje darbo dienomis 8:00 -14:00.

Atlikite testą ir gaukite akcijos partnerių dovanų!

Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe.

Pasauline kovos su AIDS diena tik norima priminti pasauliui, kad patys žmonės gali apsisaugoti nuo mirties tikrindamiesi kraują, mylėdamiesi su „sargiais“ ir nuolat primindami savo artimiems AIDS grėsmę, kuri tvyro kiekviename Žemės kampelyje.

Šios dienos simbolis – raudonas kaspinėlis, kuris segimas norint pagerbti mirusius nuo AIDS.

Dauguma iš mūsų yra patyrę patyčias. Vieni išgyveno vaikystėje, kiti paauglystėje, o kai kuriems jos nesibaigia iki šiol. Kaip tai veikia žmogų? Ar galvojat, kad tai išaugama? Ar kada susimąstėt, kad sunkūs išgyvenimai dėl užgauliojamų atnešė pasekmes? Gal turit išlikusius pykčius pažįstamiems ar gal turite baimes? Ar kada susimąstėt, kad tai patyčių pasekmė? Patyčias patiria kaip minėjau visi - maži ir dideli dėl to, kad turi kitokį aprangos stilių, yra kitos rasės, religijos ar orientacijos, labiau subrendęs nei bendraamžiai ir kitų priežasčių. O viskas prasideda nuo mokyklos suolo ar darželio smėlio dėžės.

Kas yra patyčios? Tai ko nors darymas kieno apmaudui, piktumui, juokavimas. Patyčių formos ir pavyzdžiai:

· Tiesioginės (šaipomasi, įžeidinėjama tiesiai į akis);

· Netiesioginės (apkalbinėjimai, daiktų mėtymas);

· Žodinės;

· Fizinės (stumdymas, mušimas);

· Sudėtinės (reketas).

Kodėl tyčiojamasi?

Patyčių kaip agresijos formos atsiradimo priežasčių yra labai daug, čia apžvelgsime kelias iš jų:

· Vaikas, jaunuolis ar suaugęs, kuris tyčiojasi irgi yra auka. Tikėtina, kad skriaudėjas pats patiria ar yra anksčiau patyręs patyčias. Jis nemoka susitvarkyti su gėdos ir pažeminimo jausmais, tai išsišaknijusio nepilnavertiškumo jausmo rezultatas.

· Šeimos auklėjimo stilius ir požiūris į fizines bausmes taip pat gali būti patyčių priežastimi. Žmogus iš šeimos atsinešęs agresyvų bendravimo stilių nemoka kitaip bendrauti.

· Vyriškumo įrodymas – visuomenės kuriami stereotipai neleidžia jaunuoliui, vyrui pasirodyti švelniu, atidžiu, užjaučiančiu.

· Agresoriai vadovaujasi klaidingais mechanizmais:

· Projekcija – tai gynybos mechanizmas, kai žmonės, slėpdami savo grėsmingus impulsus, savybes, priskiria juos kitiems.

· Išankstinė nuostata – nuomonė ir išvados apie kitą žmogų, kuri yra neparemta faktais, neįvertinta visapusiškai.

· Stereotipas – nuomonė, kad tam tikros grupės žmonėms būdingos tos pačios savybės, kad jie visi vienodi.

· Diskriminacija – neteisingas elgesys su žmogumi dėl jo kintamų ir nekintamų savybių, pvz.: amžius.

Besivadovaudami šiais mechanizmais, skriaudėjai sukuria neigiamų, nepageidaujamų savybių kompleksą, kurį kaip etiketę prikabina aukai.

Patyčios yra agresijos forma. Neįmanoma kalbėti apie patyčias, jas izoliuojant nuo kitų agresijos apraiškų. Pasaulinė sveikatos organizacija savo metiniame pranešime “Smurtas ir sveikata” aprašo įvairiausias agresijos formas – savižudybes, žmogžudystes, smurtą šeimoje, seksualinę prievartą, karus ir t.t. Pasirodo, kad Lietuvoje yra labai aukšti ir kiti smurto visuomenėje rodikliai. Pavyzdžiui, savižudžių skaičius Lietuvoje, tenkantis 100000 gyventojų, yra didžiausias pasaulyje (2004m. 100 000 gyventojų teko 40,2 savižudybių). Kitas rodiklis –jaunų (10-29m.) žmonių nužudymų skaičius yra ženkliai didesnis nei Vakarų Europos šalyse (5,4 nužudymai 100 000 gyventojų).

Apie agresiją liudija ir netolerancijos lygis. 1999-2000m. atliktame Europos vertybių tyrime 32 šalių gyventojai buvo apklausti apie įvairiausias nuostatas ir vertybes, apie jų požiūrius į įvairius jų kasdienio gyvenimo dalykus. Dalis klausimų buvo skirti tolerancijai – žmonių buvo klausiama, ar jie toleruotų šalia gyvenančias tam tikras žmonių grupes (alkoholikus, sergančiuosius AIDS, musulmonus, čigonus ir pan.), ar svarbi tolerancija ir supratimas šeimyniniuose santykiuose ir pan. Lietuvos gyventojų atsakymuose išryškėjo didelė netolerancija.

Pateiksime keletą pavyzdžių. 82,1% apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad alkoholikai yra nepageidaujami kaimynai – tuo tarpu Liuksemburge taip manančių buvo 32%. 67,6% apklaustų lietuvių netoleruotų šalia gyvenančių homoseksualių asmenų, taip manančių švedų buvo 6,1%. 55,1% lietuvių nepageidautų, kad šalia jų gyventų asmenys, sergantys AIDS – Danijoje taip mano 5,8% apklaustųjų. Tokie Lietuvos rodikliai yra vieni didžiausių iš tyrime  dalyvavusių 32 šalių. Be to, netolerancija išryškėjo ir kitoms žmonių grupėms – emociškai nestabiliems žmonėms, romu tautybės asmenims.

56,6% apklaustųjų manė, kad yra labai svarbu šeimoje vaiką mokinti tolerancijos ir pagarbos, o 42,2% manė, kad santuokoje yra labai svarbus supratimas ir tolerancija – pagal šiuos rodiklius Lietuva atsidūrė vienoje paskutiniųjų vietų.

Kaip matome iš šio tyrimo, Lietuvoje yra daug netolerancijos ir yra mažai galvojančių, kad tolerancija yra svarbi vertybė šeimyniniuose santykiuose ir vaikų auklėjime. Netolerantiškoje visuomenėje yra žymiai didesnė smurto tikimybė. Vaikai, augdami aplinkoje, kurioje yra daug neapykantos, mokosi neapkęsti – iš to pasireiškia įvairios agresijos formos.

Mitai apie patyčias

MITAS: Vaikai yra vaikai! Juk jie tik juokais užkabinėja vieni kitus.

REALYBĖ: Kartai patyčios yra painiojamos su humoru, pajuokavimu, tačiau tai yra skirtingi dalykai. Patyčias nuo humoro skiria tai, kad tas, iš kurio tyčiojamasi jaučiasi blogai ir juokinga gali būti tik tiems, kurie tyčiojasi ar pat

yčias stebintiems vaikams.

MITAS: Laikui bėgant vaikai išaugs ir tyčiojimasis liausis. Tyčiojimasis yra natūralus reiškinys vaikams bręstant. Todėl neverta kreipti ypatingo dėmesio į jį.

REALYBĖ: Tyčiojasi tiek vaikai, tiek suaugę, patyčios vyksta mokykloje, darbe, šeimoje. Netiesa yra tai, kad tyčiojimasis baigiasi pabaigus mokyklą. D.Olweus atliktas tyrimas rodo, kad 60 proc. berniukų, kurie aktyviai tyčiojosi iš savo bendraamžių vidurinėje mokykloje iki 24m. amžiaus padarė bent vieną nusikaltimą, o 35-40 proc. – 3 ir daugiau nusikaltimų. Labai mažai tikėtina, kad patyčios gali liautis savaime. Skirtingi tyrimai rodo, kad patyčias galima sumažinti tik vykdant atitinkamas prevencines programas.

MITAS: Kiekvienas vaikas privalo išmokti kovoti už save, todėl tam tikra dozė patyčių nekenkia, o tik padeda sutvirtėti, užsigrūdinti.

REALYBĖ: Tikrai svarbu, kad vaikas mokėtų save apginti. Bet ar patyčios gali to išmokyti? Panašu, kad tai, ko vaikai tikrai išmoksta iš patyčių – tai bendravime naudoti agresiją. Agresyvų elgesį pastiprina ir suaugusiųjų pamokymai: “Duok atgal!”, “Pirmas nepradėk, bet jei lįs prie tavęs – tai duok taip, kad kitą kartą nelįstų”, ir pan. Tokiu būdu vaikai iš tiesų ginasi – pagrindiniu gynybos būdu tampa agresyvus elgesys. Tačiau galima mokinti vaikus neagresyviais būdais reaguoti į patyčias. Yra sukurta daug socialinių įgūdžių ugdymo programų, kurios mokina vaikus, kaip tvarkytis su savo emocijomis, kaip bendrauti su kitais vaikais, kaip spręsti kylančius konfliktus.

Patyčios nėra ta patirtis, kuri padeda vaikui sutvirtėti ir užsigrūdinti. Galima sakyti priešingai – tyrimai atskleidžia, kad patyčios gali palikti daug įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių vaiko elgesiui, emocinei būsenai, bendravimui.

Jei visuomenėje yra paplitęs šis mitas ir yra galvojama, kad vaikams yra sveika patirti patyčias, tuomet mažai tikėtina, kad bus imamasi kokių nors veiksmų patyčias sustabdyti. Šis mitas turi labai gilias šaknis mūsų visuomenėje. Sovietinė armija buvo vadinama “gyvenimo”, “vyriškumo” mokykla. Joje patyčios buvo tapusios kasdienybe, o žiaurūs kankinimai, išbandymai, vyresnių pažeminimai jaunesniesiems buvo tapę tradicija. Ši patyčių kultūra turėjo ir specialų pavadinimą – “diedovščina”. Buvo manoma, kad jaunuoliams yra sveika turėti tokios patirties, po kurios jie tampa tvirtesni ir atsparesni kitoms gyvenimo negandoms.

MITAS: Fizinis smurtas yra skaudesnis nei šaipymasis žodžiais. Žodis – ne kumštis, juo mėlynių nepaliksi ir žmogaus neužmuši.

REALYBĖ: Dažnai fizinis veiksmas yra suvokiamas kaip rimtesnis – toks, į kurį jau reikėtų reaguoti. Labai tikėtina, kad mokytojas klasėje reaguos greičiau į smūgį kumščiu, nei į garsiai ištartą pravardę ar į vaiko pažeminimą. Suaugę patys yra linkę nuvertinti verbalinio įžeidinėjimo sukeliamą poveikį: “Nekreipk dėmesio, juk tai tik žodžiai”. Tačiau labai sunku vertinti, kas skaudžiau – smūgis kumščiu ar dažnai girdimos patyčios. Neretai žodinės patyčios įsimenamos ilgam ir suaugę žmonės puikiai atsimena mokykloje turėtas pravardes ir patirtus pažeminimus. Skirtumas tarp fizinio veiksmo ir žodžių yra tas, kad fizinio sužeidimo metu skaudamą vietą yra nesunku rasti ir galima tą skausmą numalšinti įvairiomis priemonėmis. Tuo tarpu žodinių patyčių sukeltą skausmą neįmanoma apčiuopti ir sunkiau jį numalšinti.

NEBŪNA GRAŽIŲ PATYČIŲ – PATYČIOS TAI NE HUMORAS. JUOKAUJAMA NORINT PASILINKSMINTI, TYČIOJAMASI – NORINT ĮSKAUDINTI.

Nemokami pagalbos telefonai:

· Jaunimo linija – 8 800 28888;

· Vaikų linija – 8 800 11111;

· Kauno psichologinė pagalba – 8 800 76260

· Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija “Gelbėkit vaikus“ – 8 800 29111

Šaltiniai:

www.bepatyciu.lt

www.vaikulinija.lt

www.pkg.lt

VJ

Sveiki mieli mūsų blogo skaitytojai!

Sveikiname pradėjus naujų darbų sezoną! Mūsų organizacija vėl pradeda įsibegėti su savo darbais, taip pat ir mūsų blogas manau papilnės įdomiais įrašais. Linkime būti aktyviems, skaityti bei komentuoti ;)

Birželio 5 - ąją visa pasaulio bendruomenė minėjo pasaulinę aplinkos dieną. Šios dienos tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į globalius gamtosaugos reišknius, taršos problemą ir skatinti atitinkamų politinių aplinkosauginių sprendimų priėmimą. Tuo tikslu šiemet JT paskelbė Pasaulinės aplinkos dienos šūkį: „Mūsų planetai reikia Tavęs!!!”. Į šį šūkį atsiliepė garsus prancūzų menininkas Yann Arthus-Bertrand, daugumai jis žinomas kaip fotografas įamžinantis įstabiausius Žemės kampelius iš paukščio skrydžio, 1999 metais, lygiai prieš dešimt metų, jis išleido fotografijų albumą „ Žemė iš paukščio skrydžio” (La Terre vue du Ciel). Jis pirmasis pasauliui parodė neįtikėtinas Žemės formas bei ryškėjančius klimato kaitos padarinius. Praėjus dešimčiai metų Yann Arthus - Bertrand sukūrė filmą „Namai” („Home”) - tai odė Žemei, mūsų planetai. Filmo autorius šiame kūrinyje apjungė kelis savo darbus - tai fotogafo patirtį, gebėjimą pastebėti grožį bei aplinkosaugos aktyvisto, nes išėjus jau minėtam fotografijų albumui Yann Arthus - Bertrand 2005 m. įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Goodplanet”, kurios vienas iš tikslų visuomenės įtraukimas į kovą su klimato kaita.

Trumpai apie patį filmą

Tai pasakojimas apie gyvybės Žemėje kilmę, vystimąsi, ekosistemų atsiradimą bei sąsajas tarp įvairių gyvybės formų ir žinoma žmogaus įtaką griaunat per milijonus metų gamtoje atiradusią darną. Jums gali atrodyti, kad tai dar vienas nuobodus filmas, sakantis koks žmogus yra blogas, kaip mūsų vartojimas daro įtaką klimato kaitai, tačiau šis filmas ypatingas, jis tuo ir išsiskiria iš kitų, kad tai poetiškas pasakojimas, sujaudinsiantis net ir patį didžiausią skeptiką. Filmas tai ne dar vienas „Dicovery” filmukas, tai - Odė Žemei ir tik tikras menininkas kalbantis visiems suprantama, sienas griaunančia meno kalba gali prabilti apie realią tikrovę, apie tikrąjį, besikeičiantį mūsų Namų veidą. Manau, ne vienas tam neliksite abejingas, nes filmo pabaigoje autorius sako, kad būtent MES galime imtis iniciatyvos, būtent MES galime daryti spaudimą savo valdžiai dėl aplinkosaugos problemų, būtent MES galime ir turime spręsti savo likimą, o ne įvairios lobistinės organizacijos norinčios greito pelno ir palankių sprendimų, būtent MES dabar turime suprasti, kad Žemė yra mūsų Namai, ir būtent MES turime imtis priemonių ją išsaugoti.

Pabaigai

Filmo autorius už šį filmą susilaukė tarptautinio pripažinimo, Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programa jį paskelbė geros valios ambasadoriumi, tačiau kartu galvoju, kad kiekvienam iš mūsų nebūtina sukurti po tokį filmą, kad taptume geros valios ambasadoriais. Aš noriu pasakyti tai, kad Žemė yra mūsų visų Namai ir kiekvienas įvertines savo galimybes galime prisidėti prie to, kad mūsų Namai būtų išsaugoti tokie, kokie buvo iki mums atsirandant. Raginu, o kartu ir JC In Corpore, kad kiekvienas prisidėtume prie aplinkos švarinimo, pradėkime nuo mažų dalykų, pamatysite tai taps Jūsų kasdieniu įpročiu ir aplinka kurioje gyvenate Jums liks dėkinga, kaip ir Jūs jai liksite dėkingi, kad yra tokia, kokia ir turėtų būti.

P.S

Čia galite pamatyti visą filmą „Namai” („Home”). Beje filmas yra nemokamas ir jo platinimas (nuorodų) yra skatinamas.

Filmas anglų kalba:

http:/www.youtube.com/watch?v=jqxENMKaeCU&feature=channel

bei rusų kalba:

http://www.youtube.com/watch?v=7hFivbgIEqk&feature=channel

KT

Jaunimo centras “In Corpore” visada palaiko eko akcijas.  Šiuo metu rengiama akcija “Riedėk ekologiškai”. Trumpai:

Jau šį šeštadienį, birželio 13d. projektas „Riedėk ekologiškai” kviečia visus prisijungti prie akcijos „Dieną su dviračiu”. Miestelėnai ir miesto svečiai raginami rinktis ekologišką transporto priemonę - dviratį. Akcija vyks Vilniuje ir Kaune visą dieną, jos metu „Riedėk ekologiškai” komanda dalins dviračių maršrutų žemėlapius, skatins važinėti kultūringai ir atsakingai, atkreipti dėmesį į važiuojančius dviračiais ir būti supratingesniems.

www.riedekekologiskai.lt

VJ

http://lv-lv.help-eu.com/pages/index-12.html

VJ

Aš esu praktikuojantis heteroseksualas… tačiau biseksualumas iškart padidina jūsų šansus pasimatymui šeštadienio vakarą.
Woody Allen
Biseksualus yra tas, kuris jaučia seksualinį potraukį abiems lytims. Tai daugeliui žmonių visiškai natūralu. Seksualumas nuolat kinta. Tam tikrais gyvenimo atvejais žmones gali traukti viena arba kita lytis. Kai kurie žmonės gerokai bijo būti nors kiek skirtingi, todėl jie stengiasi nuodugniai paruoštais būdais nuslopinti bet kokius savo “nenatūralius” seksualinius jausmus.
Viena iš sričių, kurioje žmonės, ko gero, turi didžiausių problemų, yra jų seksualumo nustatymas. Mes norime, kad viskas būtų aiškiai apibrėžta ir preciziška. Tačiau tiesa yra tai, kad pasaulis nėra padalytas į du asmenų tipus: homoseksualius ir heteroseksualius. Mes esame kur kas sudėtingesni. Jeigu tik galėtume nesirūpinti ir susitaikyti su tuo, kad kartais nežinome, kokie esame, tai turbūt gyvenimas ir seksas taptų daug paprastesni. 
Alfredas Kinsey’us studijoje “Vyrų seksualinė elgsena” rašo: “Ne viskas yra juoda ir ne viskas balta, nes gamtoje retai susiduriama su aiškiomis kategorijomis. Tiktai žmogaus protas viską stengiasi sukišti į atskiras lentynėles. Gyvenimas yra vientisas visais ir kiekvienu savo aspektu. Kuo greičiau taip pažvelgsime ir į žmogaus seksualinį elgesį, tuo greičiau natūraliai suvoksime savo realijas.
Jutos universiteto mokslininkai įrodė, kad biseksualumas - bent jau moterų - yra atskira seksualinės orientacijos rūšis, o ne „savęs ieškojimo” požymis arba nenoras visiškai atsiduoti polinkiui į lesbietiškumą.
Biseksualumas - bent jau moterų - tai tokia pati seksualinė orientacija kaip ir kitos, ne mažiau stabili nei heteroseksualumas ar homoseksualumas. Siekdami išsklaidyti abejones ir mitus (dažnai manoma, kad biseksualumas - laikinas reiškinys, būdingas savęs ieškojimui arba nenorui pasiduoti savo homoseksualiems polinkiams), mokslininkai iš Jutos universiteto dešimt metų stebėjo 79 neheteroseksualių moterų, kurioms tyrimo pradžioje buvo tarp 18 ir 25 metų, gyvenimus ir jų trumpalaikius bei ilgesnius susižavėjimus.
Tyrimo rezultatai, kuriuos paskelbė JAV psichologų asociacija, rodo, kad ir po 10 metų savanorės dalyvės, laikiusios save biseksualiomis, vis dar priskyrė save šiai kategorijai.
Per tuos dešimt metų jų gyvenimuose buvo periodai, kuomet jos labiau pakrypdavo į homoseksualią arba heteroseksualią pusę, tačiau dauguma moterų tyrimo pabaigoje tebemanė, kad jas vienodai traukia tiek vyrai, tiek moterys. Tyrime dalyvavusios lesbietės taip pat nepakeitė savo nusistatymo - tik 17 proc. jų per dešimt metų turėjo heteroseksualinių ryšių.
Biseksualumas - teoriškai reiškiantis galimą „susidvejinimą” - nesutrukdė didelei daliai moterų (daugiau nei 70 proc. tų, kurios save priskyrė vienai iš trijų kategorijų: lesbietės, biseksualės ir „nenoriu savęs priskirti jokiai kategorijai”) turėti meilės ryšių, trukusių ne trumpiau nei vienerius metus.
Tarp tų, kurios priskyrė save lesbietėms, 14 proc. turėjo vienokių ar kitokių heteroseksualių ryšių. „Tai įrodo, kad moterų seksualumas pasižymi tam tikru lankstumu, tad tarp biseksualumo ir lesbietiškumo nėra labai griežtos ribos,” - teigia mokslininkų grupės vadovė Lisa Diamond. Tai tik dar kartą patvirtina, kad sparnuota frazė, kurią galima išgirsti iš daugelio moterų („aš įsimyliu žmogų, o ne jo ar jos lytį”), yra teisinga.

VJ

Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie gyvena be sekso ir tik labai retai apie tai kalba su aplinkiniais. Viena jauna ir fiziškai patraukli mergina savo pažįstamiems ir draugams seka vieną ir tą pačią pasakėlę - turiu draugą, jis užsienyje, todėl dabar viena. Kodėl ji taip elgias? Nes pas mus prisipažinti, kad esi vienas ir neturi sekso partnerio, - tai kažkas labai nenormalu. O pasakyti, kad seksas tau nėra svarbus ir kad nejauti jokio potraukio tam, - tai daugeliui iš vis protu nesuvokiami dalykai. Mūsų visuomenėje įprasta būti priklausomam nuo sekso. Tai lyg ženklas, kad tau sekasi. Tačiau vis daugiau žmonių pradeda save vadinti aseksualais - jų visiškai netraukia seksas.

Oficialus aseksualumo apibrėžimas: „Tai žmogus, kuris nepatiria seksualinio potraukio”. Vadinasi, nenoras mylėtis dėl nuovargio ar tuo momentu nerandant tinkamo partnerio - toli gražu ne aseksualumas.

Pirmą kartą apie aseksualumą buvo prabilta 1994 metais, po tyrimo Didžiojoje Britanijoje. Tuomet buvo apklausti 8000 žmonių, ir 1proc. teigė, kad jų niekas niekada seksualiai netraukė ir nežavėjo. Jei aseksualų iš tiesų yra 1 proc., tuomet Didžiojoje Britanijoje jų turėtų būti apie pusę milijono.

Ką apie tai mano mokslininkai? Ar visiškas negeidulingumas yra normalu? Negi seksas nėra toks pat įprastas kaip valgymas? „Geismas yra kintantis dalykas”, - sako psichologas Phillip‘as Hodson‘as. „Yra visiškai normalių žmonių, kurie nenori mylėtis, kaip ir visiškai normalių žmonių, kurie nori mylėtis penkiolika kartų per dieną. Visi likusieji yra kažkur tarp šių dviejų kraštutinumų”.
Tačiau aseksualumas nebūtinai reiškia lytinio potraukio nebuvimą. Kai kurie aseksualai retkarčiais jaučia fizinį potraukį, bet tiesiog NENORI mylėtis. Tai nereiškia, kad jie yra amžini vienišiai. Daugybė aseksualų gyvena „normalius” gyvenimus, yra laimingai sukūrę šeimas ir netgi turi vaikų.

Seksologai teigia, kad aseksualų gyvenimo būdą dažniausiai renkasi griežtai auklėti žmonės. Užaugę itin religingoje šeimoje, kurioje buvo daug neurotiškų draudimų, gąsdinimų, kuriems buvo aiškinama, kad lytinis artumas yra pragariškas ir nuodėmingas, dažniau nejaučia poreikio mylėtis. Atsisakyti lytinių santykių gali priversti ir seksualinė prievarta, nusivylimas nesėkmingu lytiniu gyvenimu.

Aseksualai neatsisako masturbavimosi. Daugelis jų gali patirti seksualinį malonumą, tačiau tam jiems nereikia kito žmogaus.
Sekso abstinencija nereiškia, kad žmogus yra atskirtas nuo pasaulio, niekam tikęs ir nieko netraukiantis/i. Tiesą sakant, vaikinams nekaltybė atrodo patraukli, o nekalta mergina seksuali ir „nesunešiota”, kelianti intrigą. Nekaltos merginos vaikinams kelia didesnę pagarbą, tuo labiau kad nekaltų panelių surasti vis sunkiau. Tai tam tikra subkultūra.

Sekso atsisakymas tam tikrais atvejais labai žavi. Kartais net labiau nei lytinis suartėjimas. Aseksualūs žmonės, susilaikantys nuo sekso, iš naujo atranda romantiškus pasivaikščiojimus, laikymąsi už rankučių, maudymąsi kartu, bučiavimąsi ar lytėjimą. Pojūčiai tampa aštresni, o taip pat ir tikresni. Kai kurie aseksualai ir sekso abstinentai lytinių santykių atsisako iš idėjos, maištaudami prieš kūniškos meilės ir pačio kūno suvulgarinimą.

Aseksualai patiria mažiau streso. Seksas dažnai kelia nepasitenkinimą savimi, pastangas atrodyti geriau, puoštis, vilioti priešingos lyties atstovus, puoselėti savo kūną, lieknėti, sportuoti, sekti madų tendencijomis… Taip pat išvengiama pačio suartėjimo keliamo streso, organizmo patiriamo šoko bei apkalbų. Gyvenimo susigrąžinimas - laikas, gaištamas galvojant apie seksą, mylintis, rengiantis seksui gali būti panaudotas turiningiau.

Pasirinkęs kitokį gyvenimo būdą, žmogus tikisi aplinkinių supratimo ir palaikymo, tačiau gaila - nesame tokie stiprūs, kad priimtume kitų žmonių sprendimus ir juos palaikytume. Juk, jei žmogus gyvena kitaip, - negi vien dėl to jis ligonis?

www.vyras.lt

www.gayline.lt

www.alfa.lt

www.world-sex-news.com

VJ

Atėjo pavasaris ir šio įrašo pavadinimo frazė kuo toliau, tuo labiau yra vartojama mūsų pokalbiuose juokais ir ne tik. Nors noras ir pakilo, bet nepamirškime kaip apsisaugoti, kad tie norai nepridarytų rūpesčių…KONTRACEPCIJA!

Kontraceptinis pleistras

• Efektyvus kontraceptinis metodas, kuris taip pat patikimai apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, kaip ir kontraceptinės tabletės.
• Patogu naudoti – apie kontracepciją turite prisiminti tik kartą per savaitę.
• Kontraceptinės medžiagos per odą patenka tiesiai į kraujotakos sistemą, aplenkdamos virškinimo traktą ir kepenis.
• Naudojant pleistrą į Jūsų organizmą išskiriamas vienodas kontraceptikų kiekis kiekvieną dieną. Nebūna vadinamųjų pikų, kaip naudojant kontraceptines tabletes.
• Pleistro kontraceptinis patikimumas išlieka, jeigu sunegalavote - vemiate ar viduriuojate.

Trūkumai

Nelieka privatumo, pleistrą lengvai gali pastebėti aplinkiniai.

Aplink pleistrą gali susikaupti nešvarumai (dulkės, drabužių pūkai), be to, tai gali sudirginti odą ar sukelti alergiją - oda gali parausti, niežtėti, atsirasti berimas. 

Galimas šalutinis poveikis, kaip ir vartojant kontraceptines tabletes: tepimas ar kraujavimas tarp mėnesinių, krūtų padidėjimas ir tempimo pojūtis, galvos skausmai, pykinimas, nuotaikos kaita, lytinio potraukio sumažėjimas ar padidėjimas, svorio padidėjimas ar sumažėjimas. Be to, pastebėta, kad krūtų skausmingumas ir kraujavimas tarp mėnesinių pasireiškia dažniau, nei vartojant kontraceptines tabletes, taip pat dažniau būna skausmingos mėnesinės. 

Labai retai kraujagyslėse gali atsirasti krešulių, pasireikšti giliųjų kojų venų, plaučių ar smegenų kraujagyslių trombozė.

Kontraceptinės tabletės

 Privalumai

Vartojant tabletes nesibaiminama pastoti, todėl didėja lytinis pasitenkinimas, nereikia nutraukti lytinio akto. Moteris tablečių vartojimą gali nutraukti bet kada, panorėjusi pastoti. Vaisingumas, nustojus vartoti tabletes, atsistato greitai. Tabletes gali naudoti tiek gimdžiusios, tiek negimdžiusios moterys nuo paauglystės iki menopauzės. Piliulės gali būti naudojamos ir kaip ekstrinė kontracepcija.

Kombinuotos kontraceptinės tabletės ne tik apsaugo nuo pastojimo, bet ir palankiai veikia moters organizmą - padeda išvengti gausių ir skausmingų menstruacijų, mažakraujystės, reumatoidinio poliartrito.

Medicininiai tyrimai rodo, jog tabletes vartojančios moterys kur kas rečiau serga kiaušidžių, storžarnės vėžiu, itin reti kiaušidžių cistos, gimdos miomos ir ūmių dubens uždegiminių ligų atvejai. Sumažėja negimdinio nėštumo, gėrybinių krūties ligų rizika.

Trūkumai

Vienas didžiausių nepatogumų tas, kad tabletes reikia gerti kiekvieną dieną panašiu metu, todėl daug moterų pamiršta laiku jas laiku išgerti. Kontraceptinės tabletės netinka žindančioms moterims, nes keičia pieno kokybę ir kiekybę. Jos neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų ir AIDS.

Net ir jaunoms moterims, vartojančioms tabletes, nerekomenduojama rūkyti, nes padidėja širdies priepuolio, insulto, trombų susidarymo kraujagyslėse rizika.

Pradėję vartoti tabletes, kai kurios moterys gali patirti tam tikrą šalutinį poveikį: jausti pykinimą, nedidelius galvos skausmus, priaugti šiek tiek svorio, laikotarpiu tarp mėnesinių gali šiek tiek kraujuoti. Ilgainiui šie požymiai išnyksta.

Spiralės

Spiralė su hormonais

Spiralė su hormonais – ilgalaikė kontracepcija, dažniau skiriama gimdžiusioms moterims, kurios visai arba artimiausiu metu neplanuoja vaikučių. Spiralę į gimdą per jos kaklelį įveda ginekologas. T formos šerdelėje yra nedaug hormonų, kurie patenka į gimdos gleivinę. Gimdoje gali būti 5 metus ir visą šį laiką efektyviai apsaugoti nuo nėštumo.

Privalumai

• Tinka negalinčioms vartoti estrogenų, taip pat maitinančioms (praėjus 6 savaitėms po gimdymo) ir sergančioms pjautuvine anemija premenopauzės laikotarpiu;
• Kol spiralė gimdoje, nereikia sukti galvos dėl kontracepcijos; 
• Itin sutrumpina menstruacijas, po 6 mėnesių jos gali ir pranykti – tai nėra blogai;
• Mažina kraujavimą, skausmingas mėnesines.

Trūkumai

• Netinka turinčioms daugiau nei vieną lytinį partnerį, arba kurių partneris neapsiriboja santykiais su viena moterimi;
• Spiralę į gimdą gali įdėti tik gydytojas.

Spiralė su variu

Spiralė su variu – ilgalaikė kontracepcija, dažniau skiriama gimdžiusioms moterims, kurios visai arba artimiausiu metu neplanuoja vaikučių. Spiralę į gimdą per gimdos kaklelį įveda ginekologas. Spiralė su variu – be hormonų, todėl neturi jų teikiamų privalumų. Gimdoje gali būti 5 metus ir visą šį laiką efektyviai apsaugoti nuo nėštumo.

Privalumai

• Tinka negalinčioms vartoti hormonų, galima įdėti praėjus kelioms dienoms po gimdymo (jei moteris maitina), taip pat sergančioms pjautuvine anemija premenopauzės laikotarpiu;
• Kol spiralė gimdoje, nereikia sukti galvos dėl kontracepcijos.

Trūkumai

• Netinka turinčioms daugiau nei vieną lytinį partnerį, arba kurių partneris neapsiriboja santykiais su viena moterimi;
• Spiralę į gimdą gali įdėti tik gydytojas;

Menstruacinis kraujavimas gali tęstis ilgiau.

Vyriškas prezervatyvas (sargis)

Jais naudojasi apie 40 milijonų pasaulio vyrų. Prezervatyvas apdengia varpą ir neleidžia spermai patekti į makštį. Kai kurie prezervatyvai būna sutepti spermicidine medžiaga, dėl kurios spermatozoidai tampa negyvybingi.

Prezervatyvas užmaunamas ant sukietėjusios varpos atsmaukus apyvarpę taip, kad nepatektų oro. Sargyje turėtų likti pakankamai vietos susirinkti spermai (apie 1-1,5 cm). Paskui ištraukiant varpą iš makšties, prezervatyvas prilaikomas, kad nenusmuktų, ir kad sperma neišsilietų.

Jeigu norite, kad apsauga būtų didesnė, prezervatyvą naudokite drauge su pasta. Tai leis išvengti nepageidaujamo nėštumo, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ir lytiniu būdu plintančių ligų (LPL). Tačiau venkite riebalinių tepalų ir kremų, kurie labai greitai tirpdo gumą, todėl prezervatyvas suplyšta arba tampa pralaidus mikrobams.

Prezervatyvus galima įsigyti daugelyje prekyviečių, jiems nereika recepto. Tai patikima apsauga nuo ŽIV ir LPL – efektyvumas 88-98%. Tačiau netinkamai naudojant, jie gali nusmukti, suplyšti, todėl ir apsauginis efektas gali sumažėti.

Jeigu naudojantis kurios nors rūšies prezervatyvais pasireiškia alerginė reakcija, išbandykite kitokius. Prieš naudojantis prezervatyvu, svarbu pasitikrinti, ar jis neturi defektų, ir ar nepasibaigęs jo galiojimo laikas. Jeigu prezervatyvas suplyšta ar nusmunka, nedelsiant imkitės kitų kontracepcijos priemonių. Kiekvienas prezervatyvas tinkamas naudotis tik vieną kartą.

Spermicidai

Taip vadinamos priemonės, kurių pagalba spermatozoidai tampa negyvybingi. Tai kremai, pastos, želė, aerozoliai, žvakutės, plastinės juostelės, tabletės ir globulės į makštį. Spermicidai įvedami į makštį prieš pat lytinius santykius, jų poveikis yra vienkartinis, t. y. prieš kiekvieną lytinį aktą reikia įvesti naują spermicidų dozę. Be to, šis metodas suteikia tik dalinę apsaugą nuo ŽIV ir LPL.

Spermicidinės priemonės parduodamos be recepto, tačiau norint, kad apsauga būtų efektyvesnė, jas reiktų naudoti kartu su kitomis kontraceptinėmis priemonėmis. Pačių spermicidų efektyvumas yra 79-97%, o naudojantis kartu su prezervatyvu – 98-99%.

Šios priemonės itin tinkamos moterims, kurios turi retus lytinius santykius. Labai retais atvejais vyras arba moteris gali būti alergiški spermicidams.

Natūralus šeimos planavimas

Tam moteris turi gerai žinoti savo menstruacijų ciklą ir pagal jį apskaičiuoti vaisingas ir nevaisingas dienas. Čia taikomas bazinės temperatūros matavimo arba Bilingso (gleivių) metodas. Moterys, kurių religiniai ar kitokiu pagrindu grįsti įsitikinimai neleidžia naudotis kitokiomis apsauginėmis priemonėmis, turi stebėti makšties gleives ir matuotis temperatūrą kiekvieną dieną. Tik tuomet, kai moters menstruacijų ciklas yra reguliarus, ji gali nustatyti ovuliacijos laiką ir taip išvengti nepageidaujamo nėštumo.

Naudojantis šiuo metodu, gana ilgą laiką reikia vengti lytinių santykių, be to, ne visada galima tiksliai nustatyti ovuliacijos laiką. Todėl tai yra mažiau efektyvus būdas už hormoninę kontracepciją (nuo 80 iki 98%). Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad minėtasis metodas neapsaugo nuo ŽIV ir LPL.

Nutrauktas lytinis aktas

Tai pati pigiausia iš visų apsaugos priemonių, kai prieš pat sėklos išsiveržimą varpa ištraukiama iš makšties. Tačiau tai nėra labai efektyvus būdas, nes daugeliui vyrų nedidelis spermos kiekis išsiskiria dar prieš orgazmą. Be to, paties lytinio akto metu partneriai jaučia įtampą ir patiria stresą. Šis metodas netaikytinas vyrams, kurių sperma išsilieja prieš laiką. Žinotina tai, kad moteris gali pastoti net ir tuomet, kai dalis spermos patenka ant lytinių lūtų. Pastarojo būdo efektyvumas yra nuo 77 iki 84%.

Piliulės po lytinio akto

Jos užkerta kelią apvaisintam kiaušinėliui patekti į gimdą arba neleidžia jam ten įsitvirtinti. Piliules reikia išgerti per 72 val. (pageidautina per 12-24 val.) po nesaugaus lytinio akto. Praėjus 12 val. po pirmosios dozės išgeriama dar viena, o po 3 savaičių atliekamas nėštumo nustatymo testas. Pavartojus piliulių, gali laikinai sutrikti menstruacijų ciklas, atsirasti nuotaikų svyravimai, pagreitėjęs kvėpavimas ar pykinimas.

Šio būdo privalumas yra tai, kad juo galima pasinaudoti nedelsiant po išprievartavimo arba suplyšus prezervatyvui. Tačiau šis būdas tinkamas tik išimtinais atvejais ir nenaudojamas kaip vienintelė kontraceptinė priemonė. Jeigu turėjote keletą nesaugių lytinių aktų per tą patį ciklą, šiuo metodu naudotis negalima.

Šio metodo efektyvumas yra 98,4-99,4%.

Pabaigai primenu, kad vienintelė priemonė apsauganti nuo lytiškai plintančių ligų yra PREZERVATYVAS.

www.kontracepcija.lt

VJ

Mūsų visuomenėje yra labai daug stereotipų…vardinti visų tikriausiai net neapsimoka. Bet pastaruoju metu man labiausiai užkliuvo žiniasklaidos kuriami moters ir vyro įvaizdžiai pvz.: darbe, šeimoje, santykiuose. Žiniasklaida – galingas ginklas. Ji formuoja mūsų požiūrį, o ypač įtakoja mažuosius žiūrovus. Ar reklama gali įtvirtinti diskriminaciją ir lyčių vaidmenimis paremtus stereotipus? Atsakymas: taip.

Ką dažniausiai matome reklamose? Grindis plaunančias ar sauskelnes keičiančias moteris, jaunas merginas papustom lūpom ir idealiais gabaritais beveik nuogas lakstančias ekranuose ir galingus automobilius vairuojančius ar alų geriančius vyrus.

Lyčių stereotipų kūrimas žiniasklaidoje – vienas iš veiksnių, turinčių nemažą įtaką lyčių lygybei mūsų visuomenėje. Ši įtaka yra pakankamai didelė, kadangi daugelis mūsų neįsisąmonina milžiniško nuolat mus supančių vaizdų poveikio. Pvz. reklama mus seka visur: namuose, viešosiose erdvėse, žiniasklaidoje… Moteris ir vyrus ekrane įspraudžiant į stereotipinius vaidmenis vėliau gali būti sunku įsisąmoninti jų gebėjimus, peržengiančius tradicinių lyčių vaidmenų ribas. Tas pats atsitinka su mergaitėms ir berniukais, priimančiais sprendimus dėl mokslo, o vėliau ir karjeros.

Paprastai paaugliai žiniasklaidos perduodamą informaciją yra linkę vertinti kaip realų gyvenimą atspindinčią informaciją. Užsienio autoriai teigia, kad vaikai paprastai žiniasklaidos perduodamus lyčių stereotipus įvardija kaip „teisėtus santykius“, kurių suvokimas skatina juos neigti moters kaip fizikės mokslininkės, o vyro kaip slaugo profesinius stereotipus. Tai rodo, jog vaikai pripažįsta tam tikrų profesijų skirstymą pagal lytiškumo aspektą, t. y. vienos profesijos įvardijamos kaip labiau moteriškos, kitos – vyriškos. Todėl nenuostabu, jog, tyrimų duomenimis, suaugusiųjų profesijos pasirinkimą lemia diskurse egzistuojantys stereotipai, kuriuos žiniasklaidos priemonės nuolatos pateikia ir diskutuoja viešame diskurse.

Analizuojant televizijų programų temas verta paminėti, kad laidos, kuriose analizuojama ar bent jau matoma šeima, jos narių tarpusavio santykiai (dažniausiai tokios temos gvildenamos TV serialuose ar vaidybiniuose filmuose), sudaro tik 12,5 % visų temų, pristatomų Lietuvos televizijų programose. Palyginimui būtų galima pateikti tokius skaičius: nusikalstamumui, gatvės kovoms, muštynėms vidutiniškai tenka 30 % visų temų, 15 % - jaunimo tarpusavio santykiams, 19 % – vaikų ir jaunimo užimtumui. Taigi šeima gali būti prilyginama tokioms temoms kaip kelionės ar ekonominės problemos.

Galima išskirti vyrams ir moterims būdingus vaidmenis šeimoje. Apie 37 % visų pranešimų, kuriuose minima šeima ir tarpusavio santykiai šeimoje, yra nurodoma, jog esminė vyro funkcija – lytiniai santykiai, garantuojantys šeimos tvirtumą. Kita svarbi vyro funkcija – vaikų auklėjimas (apie 17 %); dažnai laidose pabrėžiama vyro, kaip tėvo, svarba paaugliui, jo autoritetas. Kita, ne mažiau svarbi vyro funkcija šeimoje – uždirbti pinigų šeimai išlaikyti (31 %).

Moterims būdingi vaidmenys šeimoje – vaikų auginimas ir auklėjimas, namų ruoša (vidutiniškai po 20 %), buities darbai (įskaitant maisto pirkimą, gaminimą, namų tvarkymą - per 30 %). Svarbūs yra ir lytiniai santykiai, nes jie įvardijami kaip šeimos įrodymas. Moterims nėra būdinga uždirbti  pinigus, kad išlaikytų  šeimą, dažnai jos pristatomos kaip vartotojos.

O pabaigai keletas stereotipų:

KASDIENIAME GYVENIME

Vyras                                                Moteris

Mėgstantis vadovauti                            Rūpinasi vaikų priežiūra

Pinigų „kalikas“                                     Užsiima namų ruoša

Atkaklus                                             Tvarkinga

Atletiškas                                            Tyli

Netvarkingas                                        Jautri

Triukšmingas                                        Nuolanki

Nerodantis teigiamų emocijų                    Kruopšti

Agresyvus                                          Atvira                        

PROFESINĖJE VEIKLOJE

Vyras                                                Moteris

Nėra darbo vietoje:

Pasitarime arba susitikime                       Tualete arba geria kavą

Pietauja su vadovu:

Daro karjerą                                         Tarp jų romanas

Darbo stalas apkrautas dokumentais:

Štai kaip sunkiai  dirba                    Nežino kam teikti pirmenybę

Sukūrė šeimą: